- papeklys
- ×papeklỹs sm. (3b) Jrb 1. vieta netoli pragaro, peklos: Nuėjo Klimas į papeklį ..., atsisėdo ant krašto peklos ir veja rauklę BsMtII72. ^ Moteriškos papekliaĩs ožius ganys, kurios vyrą negaus J. Senmergės ganys ožius papekliais LTR(Kltn). Papeklė̃[je] gyvenant, reik ir velnį į kūmas kviesti Pln. Trauksi atbulą pušį papekliaĩs [likęs viengungis ar netekėjusi] (juok.) Krš. Lai eita ožių ganyti papekliais toks ištvirkėlis – aš už ano neisiu! KlvrŽ. 2. prk. tolima, atoki, nepatogi vieta: Visas kaimas juoksis, jei mes tan papeklin kelsimės rš. Vargu išsibrukt su korais tais papekliaĩs Trgn. Kur tą klubą į velnių papeklius nugrūdai! Ar tau nėra vietos vidury miestelio, a?! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.